APIE PROJEKTĄ
2020 m. pasaulį užplūdusi Covid-19 (koronaviruso) pandemija paveikė kone visas sritis, tarp jų ir sportą. Jei atšauktos nacionalinio lygio varžybos, sustojusios treniruočių stovyklos ir pasiruošimas varžybų sezonui namų sąlygomis nebuvo pasaulinio masto problema, tai sporto pasaulio bendruomenę suglumino netikėtas ir nelauktas įvykis - neįvykusios olimpinės žaidynės Tokijuje Japonijoje. Ketverius metus lauktos olimpinės žaidynės – atidėtos metams. Nors olimpiados yra sukrėstos ne vieno pasaulinio masto iššūkio (politinių skandalų, terorizmo atakų), atšaukti jas iki šiol teko tik per didžiuosius Pasaulinius karus - 1916, 1940 ir 1944 metais. Kadangi, atletai savo sportinę karjerą ir veiklą planuoja būtent remdamiesi ketverių metų olimpiniu ciklu, ne visi sportininkai pasiryžo būti nežinomybėje dar vienerius metus ir laukti olimpinės svajonės. Tikriausiai labiausiai dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje nukentėjo lengvosios atletikos federacija, kai neįvykus olimpinės žaidynėms sportinę karjerą nusprendė baigti vos 24-erių metų aukščiausio lygio sportinio ėjimo atstovė Živilė Vaiciukevičiūtė, kuri buvo įvykdžiusi Tokijo žaidynių normatyvą ir 2019 m. laimėjusi Europos sportinio ėjimo taurės varžybas.
Turime pripažinti, kad Lietuvos olimpinis kelias buvo sudėtingas – ilgus dešimtmečius prievarta atstovauta kitai valstybei. Tačiau taip pat įsimintina, kad sovietinės okupacijos laikotarpiu visose olimpinėse žaidynėse lietuviai iškovodavo medalius. Dar didesnės sportinės ambicijos pastebimos Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Galimybė atstovauti savo šaliai, žaidynių atidarymo ceremonijoje nešti šalies vėliavą įkvėpė atletus, tad sportinę kovą už Lietuvą tęsė subrandinta naujoji olimpiečių karta. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nuo 1992 metų olimpinių žaidynių, Lietuvos sportininkai visuose vykusiose olimpiadose džiugino aukštais sportiniais pasiekimais.
Pasidomėjus nuo 1992 iki 2016 metų vykusių olimpinių žaidynių statistiniais duomenimis akivaizdu, kad gausiausią Lietuvos olimpiečių delegacijos dalį sudarė lengvosios atletikos sportininkai. Lengvosios atletikos atstovai stebina savo pasiekimais – disko metikas Romas Ubartas ne tik iškovojo pirmąjį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos aukso medalį 1992 m. Lengvaatlečiai taip pat lyderiauja visų sporto šakų laimėtų olimpinių medalių suvestinėje, pasižymėje net trimis aukso (R. Ubartas 1992 m., V. Alekna 2000 ir 2004 m.), vienu sidabro (A. Skujytė 2004 m.) ir dvejais bronzos (V. Alekna 2008 m., A. Skujytė 2012 m.) medaliais. Lengvaatlečių indėliu į nepriklausomos Lietuvos sportą neabejojama, tad net du kartus lengvosios atletikos atstovams (R. Ubartas 2000 m., V. Alekna 2012 m.) teko garbė nešti Lietuvos vėliavą olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Kalbant apie geriausius nepriklausomos Lietuvos valstybės sportininkus negalima nepaminėti atletų, pasiekusių ne mažiau įspūdingų sportinių rezultatų ir laimėjusių ne vienas pasaulinio lygio varžybas, tačiau turėjusių atstovauti ne savo šalį, o Sovietų Sąjungą. Sovietinės okupacijos laikais Lietuvos lengvoji atletika buvo aukštame lygyje - ne vieno tuomet pasiekto Lietuvos rekordo nepavyko pagerinti iki šių dienų. Vėlyvojo sovietmečio lengvosios atletikos atstovai taip pat susidūrė su panašia į praeitų metų situacija - jiems neįvykusiomis 1984 m. olimpinėmis žaidynėmis Los Andžele Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Į šią olimpiadą būtų vykę trys Lietuvos lengvosios atletikos atstovai, tai yra šuolininkė į tolį Nijolė Medvedeva, disko metikė Galina Murašova ir disko metikas Romas Ubartas. Prarasta olimpinė svajonė - Sovietų Sąjungos politinės strategijos pasekmė, nes būtent Sovietų Sąjunga ir dar kelios socialistinio bloko valstybės boikotavo ir nevyko į 1984 m. žaidynes. Situacijos, dėl kurių Lietuvos lengvaatlečiai neišvyko į svarbiausias karjeros varžybas, paskatino mus atlikti tyrimą apie Sovietų Sąjungos politika sporte, kurią atskleistų atletų asmeninės patirtys ir pastebėjimai.
Virgilijus Alekna - 2012 metų olimpinių žaidynių vėliavnešys.
Tyrimo „SSRS politika sporte: lengvaatlečių patirtys“ autorių – Viliaus Mickūno, Gintės Sprogytės ir Linos Surgelaitės – tikslas – išsiaiškinti, kokia buvo SSRS vykdyta politika sporte, lengvojoje atletikoje. Mes siekiame išsiaiškinti, ką lengvosios atletikos atstovams reiškė būti SSRS sportininku, kokios sąlygos ir galimybės buvo suteikiamos lengvaatlečiams, kokį poveikį jų gyvenime turėjo boikotuotos 1984 m. olimpinės žaidynės, koks buvo sportininkų statusas visuomenėje.
Siekiant išsiaiškinti ir suprasti, kas būdinga ir kuo pasižymėjo SSRS vykdyta politika lengvosios atletikos sporto šakoje, atrinkome žmones, kurie atitinka mums rūpimą kriterijų – jie yra buvę vėlyvojo sovietmečio laikotarpio lengvosios atletikos sportininkai. Mūsų tyrime vykdyta netikimybinė tikslinė/teorinė informantų atranka. Informantus atrinkinėjome remiantis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos internetiniame puslapyje esančia duomenų baze, kurioje nurodyti visų laikų (įtraukiant ir sportininkus, kurie okupacijos laikotarpiu atstovavo Sovietų Sąjungai) geriausių Lietuvos lengvaatlečių sąrašai (visų laikų sportininkų šimtukai, visų amžiaus grupių Lietuvos rekordai, pasiekimai tarptautinėse varžybose). Pagal pateiktus geriausius kiekvienos lengvosios atletikos rungties statistikos duomenis, per socialinę platformą Facebook ir elektroninį paštą susisiekėme su atsirinktais informantais. Tyrimui pasirinktas kokybinis metodas ir atlikti pusiau struktūruoti giluminiai interviu, kurie leidžia geriau pažinti sportininkus ir per individualias lengvaatlečių patirtis suprasti, įsigilinti ir atrasti bendrų tendencijų, būdingų Sovietų Sąjungoje vykdytai politikai sporte.
Už galimybę atlikti tokio pobūdžio tyrimą norime padėkoti žymiems sportininkams lengvaatlečiams, kurie sutiko dalyvauti interviu pokalbyje ir pasidalino asmenine sportinės karjeros patirtimi, nuotraukomis ir įžvalgomis: vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikei Jūratei Armonienei, ieties metikui Edmuntui Matusevičiui, šuolininkei į tolį Nijolei Medvedevai, ieties metikei Teresei Nekrošaitei ir trumpų distancijų bėgikui Eimantui Skrabuliui, kuris taip pat mūsų tyrėjų komandai padovanojo knygų ir fotografijų albumą „Lietuvos lengvoji atletika 1921 - 2008 metais“. Šio nuotraukų albumo vaizdus galite atpažinti ir mūsų projekto svetainėje.
Tikime, kad tyrimas naudingas ir aktualus, nes suteikia galimybę kritiškai įvertinti lengvosios atletikos ir politikos santykį vėlyvuoju sovietmečiu. Tyrimo įžvalgos taip pat leidžia nauju žvilgsniu pažvelgti į šiandieninę lengvosios atletikos padėtį, identifikuoti taisytinas nepriklausomos Lietuvos sporto politikos vietas, pasidžiaugti teigiamais pokyčiais.
1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių sutikimas Vilniaus oro uoste. Ąžuolo vainikas - olimpinių žaidynių čempionui - Romui Ubartui.
2000 m. iškilmingos Lietuvos olimpiečių sutiktuvės Vilniaus oro uoste.
