ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dėl kintančių sąlygų sporte bei gyvenime lengvaatlečiai taip pat susidūrė su iššūkiais ir sudėtingais pasirinkimais. Ištrūkimas iš Sovietų Sąjungos sportininkams reiškė materialinės paramos atisakymą ir naujų gyvenimo etapų pradžią. Pavyzdžiui, pašnekovė Teresė Nekrošaitė po nepriklausomybės ėmė aktyviau dirbti su jaunimu.
„Viena iš pirmųjų atsisakiau visų stipendijų Sąjungos. <...> gaudavau 125 rublius, atsisakiau. Pradėjom atskirai Lietuvoj jau kurti, pradėjau jaunimą burti. <…> Sunkus laikotarpis buvo. Ant tavo pečių viskas jau, atsakomybė ant savęs, ieškai, kuri, susiieškojau jaunimo gražaus. Kviečiausi į stovyklas pas save, kartu su savim dirbti ir kartu pradėjau puoselėti, žiūrėti, ar aš tinku trenere dirbti. Iš anksto pradėjau ruošti savo ateitį.” (Teresė Nekrošaitė)
Žmones keisti savo užsiėmimą skatino ne tik materialinės paramos praradimas – nepriklausomybės atgavimas atverė ir naujų gyvenimo galimybių, tad žmonės galėjo imtis įvairesnės veiklos. Kaip vieną iš pavyzdžių, galima pateikti verslo kūrimą.
„1991 m. atsirado galimybė rinktis – ar tu toliau darai tai, ką tu moki ir tau patinka – sportas – <...> ar tu renkiesi galimą verslą. Atsirado galimybių daugiau, matai, verslas vyksta, kažkas uždirba, šeimą turi. <…> Matau, kad galima uždirbti ir aš su tokia lengvai skaudama širdim, gerai, sakau, porą mėnesių padirbsiu, darysiu ten kažkokį verslą.” (Eimantas Skrabulis)
Kadangi Lietuva buvo pirmoji Tarybų Socialistinė Respublika, palikusi Sovietų Sąjungą, besikeičiant režimams atstovavimas Sovietų Sąjungai tapo jautriu klausimu. Ieties metikas Edmuntas Matusevičius pasidalino prisiminimais, kuomet viešojoje erdvėje buvo paskleista informacija, jog jis išvyko su SSRS rinktine į varžybas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2002 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas Kaune. 100 m. bėgimo finalas.
„Buvo Geros Valios tokios varžybos, kurios vyko JAV. Įsivaizduojat, skaitau spaudą, kad į tas varžybas išvyko tenai krepšininkai keli, diskininkai keli ir beisbolininkas Edmuntas Matusevičius. Skaitau aš, sėdžiu Vilniuj, kad išvykau į tas varžybas. <…> O tada kaimynas buvo per panoramą sporto žinių… ne vedėjas, o tas kaip organizatorius. <…> Ir jį sutikau. Sakau, tu matai mane? Sakau, laikraščius paskaitei, kad aš išvažiavau su Sovietų Sąjungos rinktine devyniasdešimt antrais metais žaisti į Ameriką? <…> Davai, sako, padarysim tokį dalyką. Po panoramos, kai žinios yra, sako, aš tave pristatysiu, visa kita, kad visi pamatytų, kad tu sėdi Vilniuj studijoj, o ne kaip žurnalistai parašė… Devyniasdešimt antrais metais, tu žinai, tai čia gi tu jau Lietuvos išdavikas. <...> Devyniasdešimt antrais jau vis tiek buvo tokia padėtis, kad, kaip sakyti, jau nu tėvynės išdavikas praktiškai. Kaip tu gali važiuoti? Jau paskelbta nepriklausomybė, o tu su Sovietų Sąjungos rinktine važiuoji ten.“ (Edmuntas Matusevičius)
