PALYGINIMAS | Lengvaatleciai

GALIMYBĖS TRENIRUOTIS IR SPORTININKO TALENTO VYSTYMAS

Draugijos susikooperuodavo ir kartu vykdavo į stovyklas užsienyje (sportininkams tai leido smagiau pasitreniruoti, pasilinksminti, o treneriai tarpusavyje galėjo keistis gerąja patirtimi ir žiniomis).
Sportininkams vykstant į varžybas patiems nereikėjo mokėti už maitinimą, kelionę, viešbutį.
Sportininkas, siekiantis patekti į SSRS rinktinę ir tapti matomas pasaulyje, turi būti geriausias ne tik LTSR, tačiau savo talentą turi įrodyti ir SSRS lygiu (kelių pakopų konkurencija).
Sportininkams sportas atvėrė galimybės keliauti ir net suteikė progą išvykti už Geležinės uždangos ribų.

Dabar dauguma sportininkų mėgsta važinėti į stovyklas individualiai, didžiąją dalį laiko aukšto lygio sportininkai praleidžia treniruotėse užsienyje.
Valstybė skiria biudžeto lėšų sportinėmis federacijoms aukšto meistriškumo programoms įgyvendinti.
Nepriklausomoje Lietuvoje atsivėrė dar daugiau galimybių keliauti ir pasikeitė konkurencijos pobūdis: Lietuvos, kaip mažos šalies, sportininkas jau gali konkuruoti su kitų šalių sportininkais.

Buvo aiškios trenerių gradacijos (darbas su vaikais, moksleivių treniravimas, darbas su aukšto meistriškumo sportininkais). Svarbiausia buvo sportininko rezultatas, todėl atėjus tinkamam laikui, vienas treneris noriai perleisdavo sportininką į kito trenerio globą.
Treneriai atėję dirbti gana jauni gaudavo gyvenamąją vietą ir pakankamai gerą atlyginimą.

Stebima konkurencija dėl sportininkų: vienas treneris tikisi jaunąjį sportininką treniruoti visą jo karjeros laiką.
Kita problema - trenerių nebuvimas, nėra paskatų – mažas atlyginimas, nesuteikiamas apgyvendinimas.

Neįrengta naujų maniežų ir bazių, o senosios – neatnaujintos, kokybė suprastėjusi. Nei maniežas, nei Vingio parko stadionas neatitinka standartų, todėl negalima organizuoti tarptautinių varžybų. Pasigendama investicijų į lengvosios atletikos bazių įrengimą.
Stiprėjanti verslo įtaka – sportui tinkamos erdvės išnaudojamos kitiems tikslams, verslo interesams.
Nors Lietuvos aukšto lygio sportininkams užtikrinamos geros sąlygos, sportas tampa brangus didžiajai daliai paprastų sportininkų.
Dabar naudojami įvairiausi užsienio firmų treniruokliai.

Lietuvos TSR maniežai buvo puikios kokybės, net Sąjungos rinktinės sportininkai čia atvažiuodavo treniruotis.
Nebuvo asmeninių išlaidų, susijusiu su sportui reikalingais materialiais ištekliais: sporto bazės nemokamos ir lengvai prieinamos, aprūpinimas apranga ir avaline, užtikrinamas maitinimas.
Sportinė įranga daugiausia tarybinės gamybos.

Buvo užtikrinta pakankamai gera sportininkų medicininė priežiūra, mokslininkai dirbdavo su sportininkais.
Traumų atveju apžiūrėdavo patys geriausi daktarai, pavykdavo gauti deficitinių vaistų.

Sportininkų aptarnavimas sugriautas ir neatstatytas, mokslininkai su sportininkais nedirba, ne visada į varžybas kartu vyksta ir medicinos personalas.

SPORTININKO PRIVILEGIJOS, STATUSAS VISUOMENĖJE IR POŽIŪRIS Į SPORTĄ

Privilegijos varijavo priklausomai nuo to, kokio lygio yra sportininkas, koks buvo pasiekimas (elito sportininkai, laimėję aukščiausio rango varžybas gauna butą ar automobilį, o sportininkė, Olimpinėse žaidynėse iškovojusi 11 vietą gali tikėtis televizoriaus „Šilelis“ ir šokio su Brazausku).
Sportininkai galėjo mėgautis finansiniu stabilumu (aukštesnis nei vidutinis atlyginimas), o sportuodami įgijo darbo stažą.
Galima įžvelgti subtilių žmogiškų lengvatų ir sportininko kasdienybėje: universitete dėstytojai supratingi, įmanoma pasiderinti laisvą grafiką, esi užtikrintas, kad nepašalins iš universiteto.

Dabar už rezultatus sportininkai gauna pinigines premijas ir gali nusipirkti butą, automobilį ir t.t.
Aukšto lygio sportininkai dalyvauja komercinėse ir deimantinėse varžybose – jos apmokamos.
Dabar sportininkui tik treniruojantis ir ruošiantis varžyboms, darbo stažas neįgyjamas, jis formaliai įvardijamas kaip bedarbis.

Daugiau dėmesio ir pagarbos sulaukia tie sportininkai, kurie dalyvauja pasaulinio lygio ar Olimpinėse varžybose, mažiau pasiekę sportininkai lieka nepastebėti.

Didžiulis siekis papulti į rinktinę, atsidavimas sportui, besąlygiškas tikėjimas treneriu.
Nelabai paruošiami sportininkai ateičiai, tam, kas laukia po sportinės karjeros, tik vienetai baigdavo universitetus.

Dabartinis sportas reikalauja profesionalumo ir asmeninės disciplinos (pastangos pasiekti kuo geresnį rezultatą atsisakant linksmybių, vakarėlių).
Sportininkai yra intelektualai, supranta, kad sportinė karjera tik vienas iš gyvenimo etapų, daugiau dėmesio skiria mokslui.

Sportininkų medaliai suvokiami kaip SSRS didybės indikatoriai. Dėl gero šalies įvaizdžio sportininkai tapdavo ir bandomaisiais triušiais (dopingo vartojimas). Pagrindinis reikalavimas sportininkui – rezultatas, todėl jei nėra pasiekimo – šalina iš aukšto sportinio meistriškumo.
Būdingas sportininkų sekimas, nuolatinis stebėjimas (užvestos bylos, apie kurias sportininkai net nežinojo, o išvykus už SSRS ribų – KGB palyda ir reikalavimai, kaip elgtis).
Svarbiais momentais įvairaus lygio varžybose SSRS, tautybė galėjo tapti lemiamu faktoriumi: jei aiškus lyderis, į pasą nežiūrima, bet jei kelių sportininkų rezultatai panašūs – situacija kita, lietuviška pavardė pranašumo nesuteikia. Ryški neteisybės pajauta: nėra nešališko teisėjo ar filmuotos medžiagos, tenka susitaikyti, kad prasčiau pasirodęs sportininkas gali būti pripažintas nugalėtoju.
Vos tik aukšto lygio sportinę karjerą pradėjęs lengvaatletis nėra apsaugotas nuo šaukimo į tarybinę armiją, o tai gali pakoreguoti jo ateities planus.

Nepakankamas dėmesys lengvajai atletikai ir šios srities sportininkams: koreguotina treniravimosi bazių ir maniežų būklė, tinkamų treniravimuisi erdvių pasisavinimas verslo tikslams.
Įvarios sisteminės spragos, o viena iš šiandieninių ydų – korupcija („gyvenimas iš sporto, bet ne sportui“).
Dėl to, kad sportas brangus ir ne visiems praeinamas švaistomi talentai: daug talentingų vaikų neateina į treniruotes, būrelius, nes viskas kainuoja, sportas tampa brangus malonumas.
Nepaisant šių trūkumų, sportininkams atsivėrė daug daugiau galimybių keliauti, treniruotis, siekti rezultato ir svarbiausia – atstovauti ne SSRS, o Lietuvai.
Propaguojamas švarus sportas.

Pastaba

Ši lentelė sudaryta pagal penkių pašnekovų išsakytas mintis, požiūrį, jų pačių susidūrimą su sovietinio režimo tvarka.

Tikėtina, jog atlikus daugiau interviu, tyrimo išvados galėtų kisti, išryškėtų nauji aspektai.