PRIVILEGIJOS
Sovietų Sąjungoje lengvaatlečiai turėjo geras materialines sąlygas sportuoti. Vis dėlto verta paminėti, jog sportininkų pasiekimai sudarydavo sąlygas jiems gauti ir papildomų privilegijų. Vienas ryškiausiai pastebimų privalumų – dalinti maitinimo talonėliai, kuriuos lengvaatlečiai galėdavo panaudoti restoranuose, valgyklose.
„Finansiškai tada pradėjom gauti tokius talonus, finansinį skatinimą. Dienai gal 5,60 rublių, tai buvo nemaži pinigai, už kuriuos tu gali nueiti ir pilnavertiškai pavalgyti. Tam tikroj kavinėj, restorane. Na bet mes susitardavom su gerom tetom tais laikais, kurios dirbdavo prie kasos, mes joms palikdavom tuos talonus, jos ten sau 20-30% pasilikdavo, mums kitus… Mums padėjo turėti pajamų.“ (Eimantas Skrabulis)
Aukščiausius pasiekimus turintys sportininkai galėdavo net gauti buto ar automobilio paskyrimą. SSRS sportininkams teiktas privilegijas prisimena ir Nijolė Medvedeva.
„Privilegijų tai tikrai visi turėjo. Tikrai, visi gaudavom būstus. Dabar tu turi tą pirkt. Mes tiesiog gaudavom už sporto pasiekimus. Ar tai ten gauni kažkokią paskyrą automobiliui. Tais laikais viską reikėdavo gauti, negalėjai nusipirkti šiaip. Tokias privilegijas turėjo Tarybų Sąjungos sportininkai geriausi. <...> Visą laiką gaudavom lėšų ne pinigais, bet tais vadinamais talonais maistui. Eidavom į restoraną, į Bočių restoraną eidavom valgyti, į Neringos restoraną eidavom pietauti... Visą šitą mes gaudavom. Bet tai gaudavo, aišku, aukštesnio lygio sportininkai.“ (Nijolė Medvedeva)
1972 m. Lietuvos maratono čempionatas Jurbarke.
Jūratė Armonienė atkreipia dėmesį į išskirtinį medikų ir specialistų dėmesį sportininkams.
„Jeigu man buvo kokios traumos, mane geriausi daktarai žiūrėjo. Aš galėjau pas bet kurį kreiptis. <...> Mes visi gaudavom palaikymą. Tik tau trauma, tu nuėjai, pasakei ir tave žiūri. Geriausias procedūras tau duodavo. Viską. Gal ir sunku būdavo tų vaistų gaut, bet parašydavo receptus, mes viską gaudavom.“ (Jūratė Armonienė)
Taip pat J. Armonienė atkreipia dėmesį, jog sportininkų bendruomenėje skirstant talonus užtikrintas lygiavos principas, kurio jau nebepastebime šiandien.
„Kas įdomiausia būdavo darbuose, būdavo talonai. Ir nežiūrėjo, kuris geriausias čia darbuotojas. Visi gi mes čia sportininkai. Tai mes labai gražiai pasidalindavom. Pavyzdžiui, sekcija „Neris“, komplektas „Aras“, kombainas, bulvių tarkavimo mašina. Tu paprasčiausiai išsisprendi – išsitrauki burtus ir viskas. O dabar kova dėl kelialapių.“ (Jūratė Armonienė)
